svaiginėti reikšmė

Kas yra svaiginėti? svaiginė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. K, ArchXVI414, Rtr, NdŽ, KŽ, svaĩginėti, -ėja, ­ėjo 1. NdŽ justi galvos svaigulį, būti apsvaigusiam. 2. N, K, ArchXVI414, Rtr, NdŽ, DŽ vaikščioti apsvaigusiam, su svaigstančia galva, svyruojančiam: Gulėti negaliu, kaip nesavė[je] vaikščioju pasvaigęs, svaiginė́ju J. Aplinkui svaiginė́ti KII177. Kai pasigers, ir svaiginė̃s Ėr. Ko tu čia girtas svaiginė́ji?! Nj. 3. L lyg apsvaigusiam, be tikslo vaikščioti, klaidžioti: Vežėjas ilgai po miestą svaiginė́jo, kol rado tuos namus Rm. Ans čia dar svaĩginėjo, svaĩginėjo Všv. \ svaiginėti; išsvaiginėti; nusisvaiginėti