tarėjas reikšmė
Kas yra tarėjas? tarė́jas (-is), -a smob. (1) Š, DŽ, NdŽ, - à (3) Š, Vkš, tarė̃jas, -à Rtr, KŽ 1. istor. miesto savivaldos organo – tarybos narys: Tarėjai su burmistrais leido miestų vidaus įstatymus (nuostatus), prižiūrėjo miestiečių prof[esinę] veiklą, miesto ūkį, tvarkė jo valdymo ir policinius reikalus, našlių ir mažamečių globą LTEXI103. 2. teis. gyventojų išrinktas atstovas, dalyvaujantis nagrinėjant teismo bylas: Tūkstančiai darbininkų buvo teismų tarėjais rš. 3. žr. patarėjas 1: Jeigu turėčiau aš dešimtį tokių protingų tarėjų, greitai į mūsų rankas mums pakliūtų platgatvė tvirtovė HI. 4. žr. patarėjas 2: Karalius nebegalėjo daugiau priešintis savo tarėjams J.Balč. Jos vyrą buvo pakėlę į karaliaus tarėjus rš. 5. kalbėtojas, sakytojas: Nuo šitokių žodžio tarėjų… – gelbėk mūsų visuomenę, Viešpatie! J.Jabl. 6. Sml kas dainuojant antrina, pritaria: Švenčionių aps[krityje] keturinė, keturiese giedama sutartinė, giedama litanijos būdu: dvi giedotojos gieda rinkinį, dvi tarėjos paskui gieda priegiesmį EncIX1530. Aš tarė́ja, ne vedėja: kad būt kas užveda, kodel nedainuočia! Mžš. Vienas tarėjų̃ trūbais trūbija (balsu verkia) Vkš. | prk.: Giružė buvo papratusi sveikinti skaisčią saulužę tekant, ji – savo šlamėjimu, o sparnuotieji tarėjai – įvairiais balsais LzP. ║ Vkš kas pritaria spragilais kuliant. \ tarėjas; aptarėjas; atitarėjas; ištarėjas; nutarėjas; patarėjas; pritarėjas; užtarėjas