totorius reikšmė

Kas yra totorius? totõrius, -ė smob. (2) K, J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Mrj, Grz; Q518, R, MŽ, Sut, N totorių tautų ar genčių žmogus: 1397 [metais] Nemėžyje apgyvendinti karo belaisviai totoriai, kurių palikuonys tebegyvena ir dabar MLTEII678. Vieni tiektai jį (Kristų) už pranašą turi, kaip turkai ir totõriai DP467. Neis heretikas turkump, totõriump, ing Indiją, idant mokytų pahonis DP246. Totõriam neduoda septynių bobų turėt, tik vieną Trgn. Prijojo pilnas kiemas totorių ir suėmė mano vyrą nevalion NS1203(Kp). Aš negrįšiu, aš ne jūsų – totorių martelė LTR(Brt). Negiprileiskit, sesytės mano, šito totorė̃lio an mano rūtų vainikėlį (rd.) Jž. Vežė mane, totulia, pas svetimą šalelę, pas juodus debesėlius, pas juodą totorė̃lį (rd.) Kb. | prk.: Nepirkom šiemet paršiuko – totõriai (nevalgysim kiaulienos) Švnč. ^ Burna kai totõriaus šikinė OZ58. Burna suputo kaip subinė totõriaus End. Pučia kai totorius kopūstus Vlk. Vienos rūšies (vieno luomo) žydas bei totorius PrLXVII29. Totoriai valgo – botagai mirga (paršeliai žinda) LTI300(Kp), Klt.