trinkčioti reikšmė

Kas yra trinkčioti? trìnkčioti, -ioja, -iojo intr. K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, trinkčióti, -iója, -iójo 1. išduoti trankų garsą trinksėti, bildėti: Kas ten trìnkčioja ant aukšto? DŽ. Aplink jau šmižinėjo žmonės, trinkčiojo perone vagonai rš. Arkliai prunkščia, vežimas trinkčioja rš. Pirmamiejė[je] aukštė[je] įkyrė[ja] tos durės – trìnkčio[ja] trìnkčio[ja] kiaurą parą Krš. ║ kelti bildesį, trinkesį: Trìnkčiojąs kelias KŽ. ║ pyškėti, poškėti, tratėti: Trìnkčiojo šūviai DŽ. ║ ppr. impers. griaudėti, dundėti: Nuog ryti žaibav[o], trìnkčiojo, o nelija DrskŽ. 2. daužyti, trankyti: Prisisprogęs su kumsčia į krūtinę trinkčió[ja] i rėka Krš. Niekas netrinkčiojo padu rš. 3. pulsuoti, tvinkčioti (apie kraują, širdį): Verda tas patsai kraujas, kurs ir jūsų gyslose, kad ir iš palengvo, dar tebetrinkčioja A1885,4. Jam baisiai trinkčiojo ir daužės širdis rš. \ trinkčioti; atitrinkčioti; patrinkčioti; sutrinkčioti