tratėti reikšmė

Kas yra tratėti? tratė́ti, trãta, -ė́jo intr. 1. I, Jn, Š, RŽ, Sr, DŽ, KŽ, Kv skleisti braškėjimo, lūžinėjimo garsą: Trãta tvora NdŽ. Trãta kardai į šalmus NdŽ. Ledas trãta Šl. Stiklas trãta J.Jabl (Krš). Rytą jau eini, žiūri, kiši rankas – jau trãta [linai], sausi Škn. Šiaudinukai, kai pačiupinėji, žiedukai trãta Krž. Eina [žmogus] par mišką, šakos trãta Žr. Kad švilpia [vėjas], kad sienos tos trãta Grnk. Būdavo, trãta i trãta ta siena pagu[l] pečių – trakš trakš trakš Bsg. Toros nu vėjo trata Krkl. Ta lova trãta, kad aną vel[nia]s! Tl. Tratėjo jos bokštų galingieji rąstai nuo smūgių HI. Kad šitą liepą vėjas pūsdavo, tai tratė́jo PnmR. Tad pradeda medžiai tratėti, braškėti (perkūnui sugriaudus) TS1900,1. Daugiaus vėl einu einu per tą mišką, klausausi, girdžiu: trata, braška, barška BsPII92(Šl). O toros tratė́s (labai šals), kelk tu, kulk Rt. Rytmetį, ka reik lįsti iš tų patalų, o speigas, o trãta toros Žr. Toros tratė́jo braškėjo, kas ten dėjos! Brs. Šalta, trãta langai – eina į mokyklą Rdn. | Tą dieną buvo tratą̃s speigas Šts. | prk.: Ožkarietė, jug yra tratą̃ rietai (sakoma apie laibakoję) Šts. ^ Tratančiasis medis girio[je] visumet ilgiau stova Plt. Trãtančioji eglė ilgiau stova Stk. ║ grikšėti: Ka savaitę verpsi, sekmadienį par aslą eini – kojos trãta par narius Žlp. Neišplauni [salotų], žemės trãta tarp dantų Krš. Džiovinsi, teip sudžiovinsi tą klecką, ka griauši, tratė́s dantys Sd. | Verža, plėša galvą, rodos, nūplėš, pradeda tratė́ti Kv. Tratė́te trãta galva – būs kelmas Krš. | prk.: Atsisėdom, valgom – kriauklai mūso trãta Žlb. Valgo, net žandai trata Vaižg. Prisivalgė, kad šonai trata Žem. Atidirbsi, ka i šonai tratė́s Kv. Taip tvirtai dantis sukando, taip sukando, kad žandikauliai tratėjo J.Marc. Katrė su kočėlais daužė [kočiodama], net stalas tratėjo Žem. Kad kėliau smagų, tai mano kaulai tratė́jo J. Dirbu, ka kaulai trãta Tl. Ka dirbo visi, ka nariai tratė́jo Yl. Išeis už vyro [tinginė mergina], dirbs, ka subinė tratė́s Krš. Suvystysi vaiką, ką tratė́s Kv. Ka bučiuojas, ka nosės trãta Žml. ║ būti labai išdžiūvusiam: Reik čia lytaus kaip nežinau ko, viskas trãta Krš. Išdžiūvo viskas, trãta marškiniukai Krš. Išdžiūvę buvo rugiai, tratą̃ Vg. Pačiupinė[ja], veiza, ka būtų tratantì, ka būtų gerai iškepusi Als. ║ prk. būti labai prigrūstam: Prisišienavom, daržinės trãta Rdn. Du dideliausiu vežimu nupjovė tratančiu Šts. Turam drobužio, spintos trãta Krš. Prisikriauna visa ko [miestelėnai vaikai], mašinėlės trãta KŽ. Kol nuvažiavom, trãta [prisigrūdusi] bažnyčia Krž. Kontoros prisėdusios, trãta, o darbininkų mažai Rdn. Snarglinės (užkandinės) pilnos, trãta Krš. Tratė́davo kamara nu kipių su smalčiu, sviestu Trk. Silko skrynės kaip ledo, trãta Krš. Tie vieškeliai tratė́jo [frontui traukiantis] Krkl. Stalas būs nudėtas, ka tratė́s Jdr. tratančiaĩ adv.: Šiaudų maišą prikimšau tratančiaĩ Vkš. Tratančiaĩ žmonių prilindo Vkš. | Tratančiaĩ privalgiau, nu stalo nebgaliu nė atsikelti Vkš. 2. L, DŽ spragsėti nuo karščio, ugnies: Medžiai trãta ugny J. Degdamas šlapias medis trãta Krkl. Šiaudai degdami tratėjo, o dūmai pradėjo po biskį smilkti par tą vietą, kur buvo vagių lendama BsPII147(Rz). ║ liepsnoti kibirkščiuojant, spragsint: Sau dega [namas], ugnis trãta Sd. O ugnelė vis trata, vis traška, pliaukši A.Vien. Linksma ugnelė tratėjo ugniavietėje kibirkščiuodama LzP. ║ pleškėti, smarkiai degti: Ėmė tratė́ti daržinė DŽ1. Sausi medžiai – trãta sutrata kaipmat Krš. 3. poškėti, trinksėti: Trãta kulkosvaidžiai DŽ1. Vėl su kulkosvaidžiais, su šautuvais tik eina, tratė́te trãta Vkš. Tą naktį nepamiegojom, ka pradėjo tratė́ti Yl. Girdžiu per miegus – lyg trãta Kt. Tie vaikai bildės, tratė́s, ūš, o aš turėjau kantrybę Sd. Pradėjo viščiukai tratė́ti kiaušiūse Tl. | Virpi taip, ka tas lėktuvas užeina, ka dantų negal suleisti, dantys trãta Klk. | Perkūnija bilda, trãta Vkš. Tad visi ėmė grūstis į tą vietą, kur tratėjo būgnas V.Myk-Put. ║ prk. gausti, aidėti: Kambarys tratė́jo nuo dainų Škt. Raudėnai, Kuršėnai trãta nu liežuvių Krš. Vakariukai tie trãtantys būs Ub. 4. NdŽ trankiai važiuoti, bildėti: Pradėjo tratėti barškėti nuo klebonijos vežimai Žem. Šįryt visą rytą žmonės kelučiu į Jurbarką tratė́jo Vdžg. Tratėsim į turgų Pkr. Važiuos važiuos i užmigs, arkliai patys tratė́s Šauk. Reik tratė́ti, turu darbo daug Nv. Ilgi svečiai pabosta, tratė́sma numie Krš. Jau tratėsiu ant numų Grd. Einu arčiau – kažkas par krūmus tratė́jo i nutratėjo Ll. Kordušas tratėjo į laukus rimtas, santūrus, išdidus J.Marc. ^ Vargas, sunkus kalną, paleistas pakalnėn lengvai tratėjo rš. 5. šlamėti, čežėti: Tratą̃s nau[ja]s piningas Šts. Tratanti šimtinė Šts. Trata po raštus, sklaido popierius Lk. Jau ji trãta po tus popierius Skdv. ║ Šv prk. puošniai rengtis: Išsitaisiusios mergos, trãta Rdn. Išsitaisė išsicackino baisiausiai, trãta Krš. Pasirėdžiusi – trãta visa! Trš. Straini – eina tratė́dama, kvepėdama Krš. Prisipirko medžiagų, eina tratantì Užv. Žmonys daba silkais trãta Trš. Išlepinta, išpustyta, išsitaisiusi, tratanti, muslinuota krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem. ║ tviskėti, blizgėti: Gyvenk sau, ka tik tau tratė̃tų visi pašaliai Trk. 6. G117, BS145, DŽ, KŽ, daug šnekėti, klegėti, plepėti: Ka pradeda tratė́ti, ta i trãta kiauras dienas Tl. Tarška trãta be parstojo Užv. Pasakytų ir užtektų, ale ne – trãta be vieno galo Krš. Ta močia trãta i trãta, niekad nenustoja Ps. Tratė́jo boba, kol tik aš iš akių pražuvau Pln. Ant prieklėčio prisėdę bobų, tik šneka trãta Srv. Atsisėdo tokia boba ant maišiuko i trãta Krž. Ka linksmios, ka trãtam, o paskiau nuknebo nosės Rdn. Et, sužiūrėsi jos, trãta trãta, nei kas suprast, nei ko klausyt Dgl. Ta boba iškalbinga: trãta i trãta Rd. Ta boba labai tratantì Krš. Nuo Babtų, kai tu lenkiškai netratė́si: visi šnekėjo lenkiškai [p]Bb.

tratėti sinonimai

Ką reiškia žodis tratėšena? Visi terminai iš raidės T.

Draugai