tuštuma reikšmė
Kas yra tuštuma? tuštumà sf. (3b) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; Rtr 1. tuščia vieta, dykynė: Buvo gi tuštumà – žmonės iškelti, tuščia buvo Graž. Tęnai tuštumà, tę žmonės negyvena Rmš. | Jau lipa lipa į viršų ta tuštumà (iš apačios nyksta medžio vaisiai) Slnt. ║ FzŽ376, PolŽ1209 tuščia erdvė, vakuumas: Vadinamoje tuštumojè, t. y. tuščioje erdvėje, vis dėlto esama eterio FT. Iki Saulės beveik 150 mln. kilometrų tuštumos rš. | Tuojau jos vėl nusisukdavo į šalį ir įsmeigdavo akis į tuštumą rš. | prk.: Kas iš tavo turtingumo, kad galvoj tuštuma? Žem. Prigeso jau žvilgsniai, širdy tuštuma V.Myk-Put. 2. Kos18, NdŽ ertmė, tuštymė: Į tą tùštumą pripylė smėlio Pin. Per burnos ir nosies tuštumas oras patenka į gerklės tuštumą rš. Duona turi būti vienodai akyta, be didelių tuštumų rš. Jei pažeidžiamas vandeniui nelaidus sluoksnis, versmės nugurga į požemio tuštumas sp. | Kiaušinio tuštumà eina pagal mėnulį Zp. 3. žr. tuštima 2: Aną paršovė par nugarkaulį, i čia par tą tùštumą išlindo [kulka] Kv. 4. NdŽ žr. tuštima 3: Dabar duonos pati tuštumà Mrj. Dabar tai pati tuštumà: nei pieno, nei mėsos Grš. 5. Pš, Vdk, Skr žr. tuštima 4: Tuštumõ[je] nesodyk bulves Jd. 6. tuščias, be darbų laikas: Tuštumà, darbų nėra DrskŽ. 7. prk. tuštybė, dvasinio turinio nebuvimas: Pilviškiuose, kai jos (Onutės) nematė, jautė tuštumą ir ilgesį A.Vaičiul. Žmogaus gyvenimas dažnai pilnas visokių tuštybių, bet vis dėlto jis nėra tuštumà FT. O! baisi jos gyvenimo tuštumà Db.
tuštuma junginiai
- tuštuma(s)