tutinti reikšmė

Kas yra tutinti? tùtinti (-yti Jrb), -ina, -ino šnek. 1. intr. DŽ1, Rs smarkiai eiti, bėgti: Kur jūs, vaikai, tùtinat? Jrb. Tùtykim ir mes šįmet į Šidlavą Vdžg. Daba tùtina po tą ganyklą Erž. O moteriškės vis tutindavo paupiu iki pjovėjų ir atgal J.Ap. 2. intr. darbuotis vaikščiojant: Tai apei riuošą jau i tùtinam Erž. 3. intr. plakti, mušti: Lazda ėmė jam abiem galais tutint per nugarą ir per galvą MPas. 4. tr. DūnŽ pilti, versti, bakyti. 5. tr. DŽ1 godžiai valgyti ar gerti: Mažasis Laurukas sėdėjo gale varsnos, apkamšytas pintinėje, ir pro spenį tutino pieną iš butelio J.Avyž. Ko tu tą vandenį tùtini, ką valgei? Jrb. \ tutinti; aptutinti; atitutinti; įtutinti; ištutinti; nututinti; partutinti; pritutinti; sututinti