tūžyti reikšmė

Kas yra tūžyti? ×tū̃žyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) KŽ 1. intr. Sut, FrnW jausti nerimą, baimę, sielvartą, sielotis: Sieluojuosi, apmauduoju, nerimstu, tūžiju SD55. Dėl to, jog geidė jūsų visų labai, ir labai tūžijo, kad ižgirdot jį sergant Ch1PvP2,26. | refl. K, K.Būg, Rtr, BŽ106, NdŽ, KŽ; Q29,32,231, H, H153, R, R181,191, MŽ, MŽ222,241, Sut, N, L: Tū̃žytis yra turėti didį rūpestį J. Tūžijuos, tūžboj esmi, bijaus, nerimstu, nerimoju R22, MŽ29. Kodėl tavo širdis taip tūžijas? CII612. Dėl ko tū̃žytis KBI40. Pirkąsis tenesidžiaug, ir parduodąsis tenesitūžij BBEz7,12. Nesa tūžijąsis laukimas sutvėrimų laukia ant apreiškimo vaikų Dievo VlnE89. Nestūžyk, ponele, svetimoj šalelėj VoL456. 2. Q68, N, NdŽ, KŽ žr. 1 tūžinti 1. 3. žr. dūžyti 1: Tūžiji čia tik kitus, eik, kur tau reikia Km. 4. NdŽ žr. dūžyti 2: Slūžyjau tū̃žyjau pas poną JD161. \ tūžyti; aptūžyti; ištūžyti; nutūžyti; parsitūžyti; prisitūžyti