užlos reikšmė

Kas yra užlos? ùžlos sf. pl. (2) [K], Š, (4) 1. JbL246,326, [K], G100, M, J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LKAI48(Žg, Nmk, Lkš, VšR, Zp, Vlkv), Mšk, Ar, Grš, Tršk, Ldk, Dkk, Slk klėties ar prieklėčio lubos (ppr. nesuleistos); vieta ant jų, aukštas: Gargėte sugargėjusios suodys ant užlų̃, lubų, varpų stogo, pakraučių JI413. Ne lubos, ale ùžlos an klėties Šmn. Svirnan ingrūdo mane, an ùžlų viršun [paslėpė] Mlt. Kam tas užlas teip apkrovėt visokiu laužu? Srv. Klėty an ùžlų būdavo prigrūsta visokių trantų Ds. Svirne ant užlų drobės sudėtos Ll. Ir aruodai pilni, ir ùžlos net lūžta Sdk. Linus ir vilnas suverpėm ir ratelius ant užlų užkėlėm Rd. Padžioviau taboką ant ùžlų Šš. Užlipk in ùžlų, te yra visokių ryzų Lel. Kažna kas te in užlų čeža? Aln. Pilnos skrynios audeklų ir ant ùžlų prikrautų (d.) Alk. Ant užlẽlių mano skrynelė stovėdavo, te buvo ir lovys apvyniam sudėt Krs. In užlẽlių, būdavo, viską užunešam Aln. Nunešk kirvį į svirną ir padėk ant užliùkių Krk. 2. J.Jabl, LKAI36(Krtv, Šln), Krkl, Vdk, Skr priemenės lubos, jos aukštas: Į užlàs atsimuša kibirkštės DūnŽ. Po ùžlų kybarojo kobinys, kur katilą liuob pakabinsma Užv. Užmes pliauskas ant užlų ir lai džiūna par vasarą Škn. Marijon, nuimk tėvo knatines nuo ùžlų Kp. Prieangio viduryje aukštai sugrįstos luobinės užlos, aprūkusios spindinčiomis suodėmis, po tų du vąšu pakabintu Žem. Užlìkės baisiai aprūkusios Kltn. Buvo dvi puskazilininki kartali par pusantro sieksnio nu viena antros užslieti ir lentomis pratašinėmis nu pat dienos kamaros lig pat sijos apgrįsti, kurios vadinos užlomis, nu žodžio užleisti S.Dauk. 3. pirkios lubos, aukštas: Trioba šalta, mat užlos nepiltos Šmk. Mūsų stubos dvejos užlos Stak. Anys eina gultų ant ùžlų An. 4. Ms, Slnt senoviško kamino lubos, paužlys: Ka kaisi valgyti kuknė[je], užlàs nubrauk KlvrŽ. Pilnas užlàs lašinių palčių rūkyti prikabino Brs. ◊ ant ùžlų áugęs apie nedrąsų žmogų: Bene ant ùžlų esi ir áugęs, kad žmogaus bijai Brs.