užnarvė reikšmė

Kas yra užnarvė? ùžnarvė sf. (1) [K], NdŽ, užnarvė̃ (3b) Klvr 1. NdŽ, KŽ, Krtn, KlvrŽ užneriamoji (botago) kilpa; plg. užnaras 1: Bus užnarvė, kad botagą ant koto užneria be mazgo J. Nutrūko ùžnarė, i pamečiau votegą Ms. 2. NdŽ, KŽ, Pln, Sr(Ms, Slnt) kilpa paukščiams, žvėrims ir žuvims gaudyti, žabangai: Ans ūdrą sugavo ant užnarvės J. Vieta, kur spąstus, pelėkautus, slastus, žabangus, ùžnarves statai dėl gaudymo, vadinas gaudykla JI418. Ùžnarvę užnerk J.Jabl(Als). Užsinera zuikis užnarvė[je] ir nebgyvas Šts. Užnarvė užsiverža par pilvą lydekai Šts. Lydeka buvo saulė[je] pasikėlusi: čiaukš ir išnėriau su užnarve Šts. 3. J.Jabl bambagyslės kilpa: Su ùžnarvėm kūdikis gimė Nm. 4. Mrj, Žvr, Klvr, Stak veriant į skietą sukeisti siūlai, permetimas: Tę užnarvė̃ pasidarė, reik taisyt – nepaaudžiu Alk. Skietą gerai suvėrei, ùžnarvių a nepadarei? Kt. 5. mezginio pradžia, nerta stulpeliais, atnara: A be ùžnarvės nersiav tą nertinį? Ms. Išilgoji ùžnarvė Šts. Kas nuardė žekėms ùžnarves? Slnt. 6. Kos125 venterio įsmaugimas, įgerklis, uodega. 7. [K], TS1902,4-5, Š, Rtr, BŽ555, FrnW, NdŽ, KŽ užlanda, užkampis: Jam (žvirbliui) visa tat reikalinga, visa tat jis nešas kur nors į užnarvę, į palėpę, pašelmenę J.Jabl. Jos (bitės) glūdi susispietusios ir iš užnarvės tyko nevidoną įgilti Vaižg. ║ R197, MŽ262, N, NdŽ, KŽ išvietė.