vaišinimas reikšmė
Kas yra vaišinimas? váišinimas sm. (1) DŽ, NdŽ, vaišìnimas (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ, Kn → vaišinti: 1. Sut, N, M, L Váišinimas, svečio priėmimas I. Tie statymai, váišinimai kiek traktorininkų išvarė iš šio svieto Krš. Vaišìnimai beigėsi, nenuspirksi [degtinės], eilės, kur pristovėsi Drsk. Pastatė ant stalo vyno ąsotį, taures – na, ir prasidėjo meilus rytiečių vaišinimas A.Vien. O kuris gali būti vaišinimas be arbatos stiklinės? V.Krėv. Geras vaišinimas – vos gyvyba beliko S.Dauk. Vaišės kaip vaišės, bet váišinimas buvo nepaprastas Sr. Žmonių váišinimai buvo iš baimės: šunį turi lakinti Gršl. | refl. Rtr, NdŽ, DŽ1: Apie vaišinimąsi namie ar miestelyje nebuvo nė kalbos Vaižg. 2. Be váišinimo vaikas ne vaikas Rdn. \ vaišinimas; pavaišinimas; pervaišinimas