Kas yra vėsula? vė́sula sf. (1) KŽ; Rtr žr. vėsulas 1: Jo plaukai vietomis stati, vietomis pasišiaušę, kaipšiaudinisstogas, vėsulos aplamdytas rš. Kad apie saulę bus baltasratas, tad tą dieną lauk didelės vėsulos rš. | prk.: Atlėks ir ją (sielą) uždegs įsiutus vėsula J.Jan.