vija reikšmė
Kas yra vija? 1 vijà sf. (4) RŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; VĮ, Rtr 1. On viena ko nors suvyto šaka: Viena virvės vijà storesnė Pšl. Siūlo vijos rš. ║ pynės dalis: Iš tų rugių supina tris pynes po tris vijàs, kap galvos kasą pinant Jz. Subatos vakarėlį pins sesulei vainikėlį iš trijų vijų žolynėlių (d.) Vrn. 2. PolŽ132, SkŽ27, FzŽ390 sraigto pavidalo įvija, spiralė: Vielos vijà DŽ. Spyruoklės vijos turi neliesti viena kitos rš. Pagal vijos kryptį sriegiai skirstomi į dešininius ir kairinius rš. Vijoklis vijomìs susivijęs DŽ. 3. bot. kibtukas (Cirrus): Ūseliai, vìjos BŽ588.
2 vijà sf. (4) Kb, Rtn, Lp, (2) DrskŽ 1. Mrc kartelė stogo šiaudams prispausti, lota: Dar tris vijàs pririšim – ir kraigas Drsk. Šiaudus strieke su vijómi, būlo, pririša Azr. Po vijà daug greičiau dengtie Lš. Dengė [stogus] patys, skersai lotom, vijẽlėm rišo Kpč. 2. šiaip plonas pagalys, kartelė: Prikaišiok žirniuosa vijẽlių, tai jiej turės an ko suktis Mrk. Mūs miškas jau peraugo vijelès Lš.