žėlimas reikšmė

Kas yra žėlimas? žėlìmas sm. (2) BŽ67, DŽ, NdŽ, KŽ, žė́limas (1) K, K.Būg, DūnŽ; SD117, Sut, N, D.Pošk, ŠT370 1. → želti 1: Ant rudenį nebe toks žėlìmas, al’ kolek šalnų nėra, kiek želia Mžš. Dabar pats žėlìmas žolės Strn. ║ O tei žė́limas barzdų, eina kaip su šluotums Krš. Plaukus nusikerpa eidamas į mokyklą, i kas ta žė́limas – šitai kaip avinas apžėlęs KlvrŽ. [Barzdos] žė́limas pašėlęs, nespė[ja] skusties Rdn. O yr žė́limas, jetau, jetau! Šv. 2. → želti 3: Tokio žė́limo, tokio pašiūrusio žė́limo tų kiaulpienių – negal beišplėšti, beiškapoti End. Ale ir žė́limas, nespėju ravėti DūnŽ. Žolių žėlìmas, nemožna spėt raut Jnšk. \ žėlimas; apžėlimas; atžėlimas; įžėlimas; išžėlimas; pažėlimas; peržėlimas; prižėlimas; sužėlimas; užžėlimas