zėnas reikšmė

Kas yra zėnas? zė̃nas (la. zēns < germ.) sm. (2), zẽnas (2) NdŽ 1. vaikinas: Parjojo zė̃nai su arkliais dainiuodami LKT152(Sk). Ko dar dejuoji – tokius zėnùs užsiauginai?! Sk. Sena mergė davus kuningui gerą padorką, kad jis par pamokslą užsakytų, kad jauni zėnai imtų senas merges Sln. 2. Škn, Jnšk vaikinas, samdinys, bernas: Atvažiavo zė̃no samdyt Žg. Eidavo tarnaut par zė̃ną pas pusininkus Jnš. Piemeniui – [silkės] uodegėlė, zė̃nui – galva, mergelei – vidurys Sk. Senis pjovė mešką, zėnams davė dešrą, o mergoms – čebatus LLDI121.