žibutis reikšmė
Kas yra žibutis? 1 žibùtis sm. (2) 1. ppr. pl. N, K, LsB575, Rtr, BŽ27, OGLII264, NdŽ, KŽ blizgutis, pažiba, papuošalas: Žibùtis, kurs žiba kaip spanka, spilga J. Mano kiklikas su žibùčiais PnmA. In plaukus insisek žibùtį Al. Su žibùčiais, su trepkučiais skarelės DrskŽ. Atnešė jaunikaičiui puikią juostą, visokiais aukso žibučiais išsiūtą LTR(Mrj). Turėjau suknelę su žibùčiais ir tuliom Ds. Nuvažiav[o] in miestą, pripirko visokių žibučių, galionėlių ir visokių rinkių, parsivežė namo, tuos krepšius apvadžio[jo] visokiais žibučiais BsPIV256(Brt). Senovė[je] nebūdavo visokių žibùčių eglutei apkabinėti Bt. Lietuviai bovyjasi laikraščiais, savo dvasišku turtu, kaip maži vaikai žibučiais V.Kudir. | Karvė maišyto plauko, vis su žibuteliais, vadinas Žibutikė Rt. 2. N, Mt, LBŽ, DŽ, NdŽ, KŽ bot. sausiukas (Xeranthemum). 3. NdŽ, Ad, Ds žr. žibukas 3: Kur drėgnesni krantai, tai ten i žibùčių daugiau matytias Vdk. Žibùčiai naktį žmogų galia paklaidinti Klm. 4. NdŽ zool. toks vabzdys (Apatura): Žibùtis mėgsta ėsti gluosnių lapus DŽ. 5. ms.: Žiba žibutis pelenuos (ugnis) Pnd. Žiba žibutis pelenuos, kekerėžis vandenyj, trupingalvis ant dangaus (ugnis, žuvis, mėnuo) prš. Žiba žibutis pagiryj, o kerplėša vandenyj (tiltas) LTR. Tu, tuputi, patupėk, tu, žibuti, pažibėk, o aš bėgsiu pamedžiot (puodas verda) LMD(Nm). Žiba žibutis po variniu tiltu (ugnis ir katilas) LTR(Kdl). Žiba žibutis, bet prie jo niekas negali prieiti (saulė) LTR(Jrb).
2 žibùtis, -ė adj. (2) blizgus, žibutinis: Šilkinė suknelė, žibučiai kamašai, tai eidama siūravau, tai šokdama krypavau LLDII59.