žliūgas reikšmė

Kas yra žliūgas? 1 žliū̃gas sm. (2) K.Būg, NdŽ, DŽ, (4), žliùgas (2) Rtr, KŽ; M, L 1. pelkėta, šlapia, patižusi vieta: Veršis žliūgè guli – pamesk šiaudų Snt. 2. DŽ koks nors šlapias, sunkus, įmirkęs, supuvęs daiktas: Žliūgų̃ ten privirtę, supuvę Škn. Atkasiau bulvių kaupą, kišu ranką – ogi žliùgas (supuvusios bulvės) Snt. Žliūgaĩ – ant vietos vandenio prisisunkę, supuvę, prižliurkę pūzrai Škn.
2 žliū̃gas, -ė smob. (2) 1. sunkiai sergantis arba nejudrus žmogus: Žmogus, ligos pagultas, įžliugęs, kaip medis įmirkęs, vadinasi žliū̃gas J. ^ Sužmegusi lovo[je] kaip žliū̃gas – nė iš vietos negalėjo pajudinti Užv. Kaip žliū̃gas brinkt į lovą atsitėškė ir atsitėškęs liuršo, t. y. guli JI156. 2. Rtr, KŽ verksnys. 3. euf. kas šlapinasi (apie žmogų, vaiką): Naktį lovoj žliūgas susitelžė Šmn. O tu, žliūgai, apmyžai man kelius! Kp.
3 žliū̃gas scom. (2) kas stambus, nejudrus: Ka krito tokia žliū̃gas! Lkv.