žnybti reikšmė
Kas yra žnybti? žnýbti, -ia (-a NdŽ, žnim̃ba, žnem̃bia), -ė (-o NdŽ) OGLII311, žnỹbti [K], Rtr, NdŽ, OGLII311; R, MŽ, N, M, L, Kair 1. tr., intr. DŽ, NdŽ gnybti: Žąsinas vaiką žnýba Š. Man žnybia į šoną Srd. Neik pas žąsiną – žnýba Dkš. Žąsinas kad privis, tai kad žnýbia, kad duoda su sparnais Svn. Vėžys žnybs su išliežiais, o žąsinas su snapu J. Aš vėžių bijau, jie žnim̃ba, žnaibosi Kdn. Reikia imt už kupros [vėžį], tep žnýbia Mrj. Vėžys labai žnybia pirštus Krs. Sako, kad te vaidindavos: kad atsisėdi – kad žnýba rūron! Mžš. Ranką paduok, tai žnỹbia [papūgėlės] Slm. Toksai (paauglys) jau in pašonę gnyba žnýba mergai JnšM. Tėvas mušė, močia žnybė, kad pasleidė tas bjaurybė LTR(Kp). | refl. NdŽ: Nesižnembia, kai nagai nukirpti Kvr. 2. tr. NdŽ spausti replėmis. 3. tr. NdŽ gnybiant šalinti: Žnýbk žvakę (jos dagtį) J. 4. intr., tr. DŽ gelti: Blusa man čia žnýbė Gdr. Jeigu bitė ir žnỹbs, ale ne iš širdies, tai nieko Vdn. | prk.: Šaltis žnýbia NdŽ. Net žnýba, kad šalta Všn. Smagi rūgštis, net liežuvį žnýba Š. 5. intr. impers. diegti, skaudėti: Jauni didesni besveikačiai kap mes: tai te žnýba, tai te jiemi Nmj. ◊ šìrdį žnýbti jaudinti: Dievulėliau, net širdį žnyba pražydus gimtinėje sodams! A.Mišk. \ žnybti; atžnybti; įžnybti; išžnybti; nužnybti; pažnybti; pražnybti; prižnybti; sužnybti
žnybti junginiai
- (su)žnybti