žoliauti reikšmė

Kas yra žoliauti? žoliáuti, -iáuja (-iáuna Trgn, Vlk, Kč), -iãvo Jn, RŽ, DŽ, KŽ, OGLII396 1. intr., tr. NdŽ, Aps, Str, Arm, Kpč rinkti žoles: Tep šlapia, kap čia reikia eit žoliáut DrskŽ. Išejau minutei, tik žoliáut Trgn. Eisiu avižosna žoliáut Vrnv. Dar̃ nereikia jum nei žoliáut, nei nieko Srj. Garčyčios nubyrėjo, ir ejom žoliáut Vlk. Namuose dabar nebūna – tai žoliáuja, tai daržus ravi Grl. Kitiems neteks nei žoliauti, nei jų (gyvulių) šerti – padarys visa tai viena bobulė: ji namie juk sėdi V.Krėv. Boba ejo miškan žoliaut i sutiko mešką (ps.) Švnč. Kiaulėm žoliáunam pienes Lš. Ir ganom, ir žoliáunam tom žąsim Kč. 2. intr. ėsti ar lesti žoles: Nei paukštis, nei žvėris nekreipė vienas į kitą jokio dėmesio, tik kai tetervinas staiga sušuko „čiukši“, kiškis lyg krūptelėjo, bet tuoj vėl ėmė žoliauti T.Ivan. Vištos žoliáu[ja] Plng. 3. intr. NdŽ rinkti vaistažoles: Gegužės mėnesį žydi daugelis vaistažolių, todėl pats laikas žoliauti rš. Ji nežoliavo niekad Kpč. \ žoliauti; apžoliauti; išžoliauti; pažoliauti; prižoliauti; sužoliauti