žviegimas reikšmė
Kas yra žviegimas? žviegìmas sm. (2) DŽ, NdŽ, KlbII13(Lkm), KŽ, Snt; SD169, SD126, R299, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, L, Rtr → žviegti: 1. Kap išeina, išjoja, tai žviegìmas tų kiaulių tuosa vežimuosa Kpč. Apie Parauską kalbėdavo, ka nuo jo kiaulių žviegìmo reikia gryčio[je] ausis užsikišt Skrb. Kiaulė neliuobta, žviegìmas, Dieve sergėk! Mžš. Kas par žviegìmas tų kiaulių – nė apsiklausyti negal Slnt. Paršas paršą mynio[ja], toks žviegìmas pasikela Krš. Rėžė ausis tie bjaurūs garsai, kurie mažai tepriminė žviegimą ir kriuksėjimą J.Gruš. ^ Ne jautis, o su ragais, žviegimo daug, o šerių nė vieno (puodšakės) LTsV592(Plv). ║ žvengimas: Vyrų riksmas ir arklių žviegimas A.Škėm. 2. Sprogstančių granatų žviegimas išvaikė iš galvos gražiąsias pasakas S.Nėr. Frontas kap ej[o], tai tik granatų žviegìmas Pns. Per miestą strėlėmis nušvilpė mašinos, raudona spalva ir šiurpiu žviegimu skelbdamos nelaimę rš. 3. Pakildavo riksmas ir mušamųjų žviegimas A.Vien. Kas buvo bliovimo, žviegìmo! Krš. Koks te klyksmas, koks žviegìmas, eina peklon, būdavo Slm. Lygiai kas te juos pjauna – rėksmai, žviegìmas vaikų Ktk. 4. → žviegti 5: Dėl vien to žviegìmo žmonys tokios neužkenta Krš. Yr įkyrių bobų, žviega vienu žviegimù Krš. Moterys turia kantrybės turėt, reikia linksmai būt, mažyt to žviegìmo Jd. Tas žviegìmas yra begalinis, o jug nėra bėdos Rdn. 5. → žviegti 8: O gerklės, o žviegìmas, a tat dainos?! Krš. \ žviegimas; atsižviegimas; nužviegimas