žviglis reikšmė

Kas yra žviglis? 1 žvìglis sm. (2) RŽ, DŽ, NdŽ, Žd, Plt, Nv, žvyglỹs (4) Dkš, Mrj brūzgulis kiaulės snukiui užveržti, užžniaugti, žniaugas: Kiaulę ka pjauna, žvìglį antmauna Yl. Susuk daugiau žvìglį, kad kiaulė nežviegtų Brs. Susuk žvìglį kietai Žeml. Einam kiaulės pjauti, o žvìglį ar turiat? KlvrŽ. Atnešk žvỹglį, dratą versim į šnipą Kt. Kad žvirbliai nelestų javų, reikia sėti seredos arba subatos dieną, arba prieš sėjant perpilti grūdus per brūzgulio (žviglio) saitą LMD. Meistras užnėrė ant snukio žviglį, kad paršas nepurtintų galvos ir ne taip žviegtų K.Saj.
2 žvìglis, -ė smob. (2), žviglỹs, -ė̃ (4) Krš žr. žvieglys: 1. Tai netikę paršai, tokie žvìgliai, ka bjauru Škn. Tokį vieną žvìglį šeruos, nežinau, kokius lašinius rasu DūnŽ. Nugi tos žviglės taip susiknisa, suverčia, jog nebežinai, nuo kurio galo pradėti [mėžti] M.Katil. 2. Žviglỹs, kurs žviegia: paršas, kūdikis J. Jei vaikai žvìgliai, motinai peilis Rdn. Tie muno vaikai buvo tokie žvìgliai: nė naktį primigsi, nė dieną nu anų atsitrauksi DūnŽ. Ot žviglỹs, Jonuk, esi! Grd. Reikėjo leisti žvìglę, būtų gavusi visko Up. Vijūnukai žviglėkiukai (apie mažus vaikus) Krš. 3. Up šnek. zyzlys: Žvìglė boba – negerai i negerai, išsiviepusi Krš.