žvitrus reikšmė
Kas yra žvitrus? žvitrùs, -ì adj. (4) J.Jabl, Rtr, BŽ30, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; LsB442, Šlč vikrus, žvalus, greitas: Žvitrùs žmogus Pn. Vaikiuo [mergina] žvitrì, vyruo [pati] peilis Krš. Tas mažasai tai toks žvitrùs Sb. Miela žiūrėt į tokį žmogų, visada žvitrùs, greitas kaip vijurkas Trgn. | Mergužėlė, rugių ėmėjėlė, kai prie ežios žvitri vosilkėlė LTR(Dkk). O žvitrios aukšlės, būreliais įsidrąsinusios, artėjo iš tamsių gilmenėlių M.Katil. Lankys tave žvitriom kregždėm balti laiškeliai S.Nėr. žvitrù n. NdŽ. žvitriaĩ adv.: Žvitriaĩ išrodo, pagyvens dar senis Vj. Žvitriaĩ dirba Trgn. Savo pavardę pasirašysi žvitriaũ Yl. Priklaupęs ėmė žvitriai žiūrėti: toli matyti lanka žaliuojanti, lygu pavasariop LzP. Nedidelės jo akys žvitriai laksto nuo žmogaus prie žmogaus J.Ap. ║ prk. smarkus, griežtas: Gavom marčią tokią žvitrią, kad sunku bus ir gyvent Gl. ║ judrus, gyvas: Jono tai žvìtrios akys Vlkv. Žemaitė buvo tiesaus stoto, judrios eisenos, žvitrių akių LKXII269. Žvitrių̃ akių žmogus Ds. Jo akys yra taip žvitrios, jog regi plaukelį tamsumoje Blv. Nuo šviesių žvitrių̃ strazdo akių ir mažiausias vikšrelis nepasislepia rš. Trumpą akimirką jis išvydo pilką veidą, žvitrias akis J.Mik. Jos veidas buvo labai draugiškas, geras, o akyse žybčiojo žvitrios liepsnelės A.Vencl. Iš krūmų pailsęs atskuba šuniukas ir spokso į vaiką žvitriomis akimis J.Ap.