pjaustyti reikšmė
Kas yra pjaustyti? pjáustyti, -o, -ė iter. pjauti. 1. R, K peiliu ar kuo kitu aštriu raižant dalyti į dalis, smulkinti: Pjaustyk mėsą, graižyk burokus J. Kiaulėm žoles pjáusto Dkš. Kaip gera duoną riekėm pjaustyt pietų metu šeimos būry! E.Miež. Kurgi tas mano peilis, tabokos pjáustomas? Mžš. Peilis dailiai skūras pjausto Sz. Aš, matai, nepjáusčiau nagų JnšM. Dantys kaip jei medžių pjáustomojo pjūklo Pln. Kūnus ... davė kapot, degint, pjaustyt, rėžyt, kankint DP5. Pjáustyta putra – makaronynė Lk. ^ Neduoda, nor tu jam nagus pjáustyk Lp. Tu jį pjáustyk – jis nepasakys Al. Peilis pjausto, o kraujo nė lašo (duonos raikymas) Pnd. ║ prk. judant per ką rėžti, kirsti paviršių, plotą: Žaibai pjausto dangų, perkūnas be atvangos trankosi rš. Laivai lėtai pjaustė vandenį sp. ║ žeisti kuo aštriu: Aštrūs švendrų ir kitokių žolių lapai pjaustė kojų blauzdas rš. Jis arklių be reikalo nenervina, atvarslais žandų be reikalo nepjausto Vaižg. 2. drožinėti, rantyti: Kam tą žilvitį pjáustai? Mžš. Vardą ant medžio žievės pjáustyti NdŽ. 3. refl. peiliu badytis: Paskutinis žmogus, kuris drįsta peiliu pjáustytis Dkš. 4. dažnai vieną po kito pjauti mėsai, skersti: Nepjáustysiu dar kol kas [gaidžių] Str. Rudenį pjáusto aveles Dv. 5. pjaudinėti, šienauti: Vasarojų po truputį pjáustom Trs. 6. daryti operaciją. | refl.: Pjáustytis daugiau n'įšnekys Jrb. ◊ šìrdį pjáustyti skaudinti, jaudinti: Tavo širdis nežiūr, kad kalba tokia mano širdį pjausto V.Kudir. \ pjaustyti; apipjaustyti; atpjaustyti; įpjaustyti; išpjaustyti; nupjaustyti; panupjaustyti; papanupjaustyti; papjaustyti; perpjaustyti; prapjaustyti; pripjaustyti; supjaustyti; užpjaustyti
pjaustyti junginiai
- (su)pjaustyti, (su)pjaustyti griežinėliais, (su)pjaustyti griežinėliais, (su)raikyti, riekti, (su)pjaustyti, (su)raižyti, peilis popieriui pjaustyti, pjaustyti kubeliais