aukštuma reikšmė
Kas yra aukštuma? aukštumà sf. (3a), (3b) Gs 1. aukšta vieta, aukštas plotas, kalnas, kalva: Vanduo kyla ir kyla, baigia liet visas áukštumas Kp. Aukštumõj bulvės neprigėrė, tik klony Gs. | Atsistojęs ant kalnelio, pačioj aukštumoj (aukščiausioje vietoje) ir dairosi Kp. Jo žemė eina per pačią kalno áukštumą Rm. ║ atviras vandens plotas: Iš jūros aukštumų tyvuliuoja banga po bangos rš. 2. aukštis, aukštybė: Kap jie ir mato iš padangių aukštumõs (skrisdami lėktuvu) Gs. Iš tokios aukštumõs baisu būt krist Jnšk. | prk.: Kelias į pasaulinės literatūros aukštumas yra daug sunkesnis K.Kors. 3. tribūna: Pastatyta aukštumà KII236. 4. aukščiausia įstaiga, centras: Stiprinti vadovaujamąsias aukštumas rš.
aukštuma junginiai
- Aukštaičių aukštuma, Dzūkų aukštuma, Medininkų aukštuma, Minsko aukštuma, Otepės aukštuma, Smolensko aukštuma, Sūduvos aukštuma, Švenčionių aukštuma, Žemaičių aukštuma