blabėti reikšmė

Kas yra blabėti? blabė́ti, blãba, -ė́jo intr. 1. Ms, KlvrŽ liepsnoti: Ugnis smarkiai blabė́jo, greit įsidegė visa šiaudų kupeta Slnt. 2. kunkuliuoti, kliukėti, plepsėti: [V]anduo blãba, ne tatai verda Šts. Košė, bebengdama virti, pradeda blabė́ti bla bla bla Šts. 3. Grg daug ir be reikalo kalbėti, plepėti: Ką tu blabì, t. y. plepi J. Ana gali blabė́ti nu ryto iki vakaro Ms. | Blabėk čia kaip šutynės dangtis! Skd. \ blabėti; išblabėti; nublabėti; priblabėti; sublabėti