Kas yra bliunkis? bliuñkis sm. (2) 1. purvo duobė ant kelio: Visas kelias – vieni bliuñkiai Užv. 2. menk. pilvas: Bliunkis tavo jau bliukti pradeda J. Ar pripylei savo bliuñkį, ar dar ėsi? Lk. 3. Varn menk. storulis, rubuilis.