bliūva reikšmė

Kas yra bliūva? 1 bliūvà sf. (4) menk. verkimas, bliovimas, riksmas: Bliūvà ima mergą Sl. Aną prie bliūvõs privarė Slnt. Pro bliū̃vą kalba Slnt. Aš aną bliūdau, t. y. į bliūvą įvedu J. Ot buvo bliūvos mergelei! Dr. Bandėm vergus bliūva graudinti S.Dauk.
2 bliū́va scom. (1) menk. rėksnys, bliova: Tas vaikas toks bliū́va, bliauja ir bliauja Skr.