bliūvauti reikšmė

Kas yra bliūvauti? bliū́vauti, -auja (-auna), -avo intr. 1. B, K tarpais, su įstanga bliauti, būbauti: Karvė bliū́vauja Lzd. Ko čia dabar tas veršis bliū́vauja? J.Jabl. Išbadėjęs veršis bliūvaudamas ieškojo motinos pieno P.Cvir. Būbau bliūvau jautukai po lanką, skydur, vydur mergytė prie rankos KlvD108. Avys bliū́vauna parbėgdamos iš lauko J. Kiaulės žviegė tvartuose, avys bliūvavo Žem. 2. rėkauti, šūkauti: Nebliū́vauk kaip galvijas dėl niekų, suvaldyk savo gerklapalaikę Km. \ bliūvauti; prisibliūvauti