galvijas reikšmė
Kas yra galvijas? galvìjas sm. (2) 1. gyvulys (ppr. naminis, raguotis); žvėris: Karvė – galvijas J.Jabl. Ėdrus galvijas MŽ. Galėjai išgirsti, kaip už upelio mykė namo genami galvijai rš. Penimas galvijas yra pamuštas BtMt22,4. Uždėjęs jį ant galvijo savo, nugabeno svečių namuosna Ev. Kraujį iš to galvijo užmušto išlaistė P. Galvìjai išėdė visą vasarojų Skp. Jam galvijai išgaišo B. Galvijai neturi mados tekini bėgioti, jie vaikščioja žingsniais Blv. Visos bestijos ir laukiniai galvijai nusigandę bėgioja Tat. Šiu galvijų (varant karvę prie bandos)! Ėr. Abroomas turėjo galvijų ir asilų CII315. Varė galvijus namo S.Dauk. Pievą galvìjais nuganyti KI191. Su galvijais, kūdai išmitusiais, savo lauką jeib kaip išgyvena S.Dauk. Eiki greitai kūtėn ruoštis, šerti savo galvijėlių Sab. Žmogus tapė patogumi galvijui neišmintingam DP482. ^ Neryk kaip galvìjas Kp. Kaip galvijas lenda neprašytas Jnšk. 2. prk. nedailus, neišauklėtas žmogus, storžievis: Ot galvijas – ir pavertė alų (alaus asotį)! Slm. Aš tuos galvijùs kitąkart teip pamokysiu, kad žinos, kaip su vyresniais šnekėt Dbk. Galvìjau galvìjau, kada ateisi į protą! Krkl. O tu galvìje! Dkš. Galvijėl tu neraliuotas! (sakoma girtam, nepadoriai kalbančiam ar griozdiškai ką darančiam) Slm.
galvijas junginiai
- sutartinis galvijas
- sutartinis galvijas