buklus reikšmė

Kas yra buklus? 1 buklùs, -ì adj. (4) K, bùklus, -ì DP254; R, BPII320 gabus, gudrus, supratingas; klastingas: Buklùs žmogus B. Buklùs vaikas – su metais du skyrius išėjo Skr. Buklì boba, kuri vis datyrusi J. Buvo drąsus, narsus ir buklus M.Valanč. ^ Buklus ir su žąsinu mok arti VP10. bukliaĩ adv. K; SD365, Mž53, VlnE191: Tas bukliai gaišino mūsų giminę ir vargino mūsų tėvus RBApD7,19. Liepė, kad mokytų vaikus bukliai kariauti M.Valanč. buklỹn adv. K: Svietas eit didyn, ale ir buklyn TP1880,27.
2 buklùs, -ì adj. (4) 1. kuris bijo šalčio, silpnas, lepus: Miežiai anksti sėti – šalčiui bùklūs Prl. Gyvulys buklùs Vrn. Bukliám žmogui bloga žiemą Dsm. 2. lepus ėdesiui, ėkštus: Jo arklys labai buklùs – tris dienas tik su šiečka pašėrei, ir jau sukūdo Žln.
3 buklùs, -ì adj. (4) žr. 3 buklas: Šitas vaikas užaugs buklùs Plš. Ana krisdama susitrenkė, kalba pasidarė buklì Plš. Bukliõs kalbos žmogus, bebekas, memekas Ds.

Ką reiškia žodis buklyba? Visi terminai iš raidės B.