čir reikšmė

Kas yra čir? čir̃ interj., čýr, čir 1. kartojant nusakomas degimo, spirgimo garsas: Ėglis persikūrino – čir čir čir ir nebėr jo Sb. Čir̃ čir̃ čirška taukai Ds. 2. užsidegimui žymėti: Degtuką paėmęs čir̃ ir ažudegė Kp. 3. J kartojant nusakomas braukimo, trynimo garsas: Paėmė plunksną ir rašo čir̃ čir̃ čir̃ čir̃ Skr. Čir̃ čir̃ [raižo] par visą bliūdą KlvrŽ. 4. purkšt (plyšimui nusakyti): Tik čir̃ – ir perplyšo Gs. 5. cy, cypt (sucypimui, surikimui žymėti): Čir̃ čir̃ – suriko žiurkė katės naguose Plv. Kaži koks paukštaitis karklyne čýr čýr Vvr. Čir̃ čir̃ – surẽko žvirbliai, pamatę vanagą Š. Čir̃ – ėmė lot šuniukas Lp. 6. nekantriam, irzliam sukalbėjimui pamėgdžioti: Kad kiek kas žodį, tuoj čìr čìr ir ašaros Grž. Čir čir čir – pikta boba kaip kadagys Šts. 7. čiur (kartojant nusakomas skysčio varvėjimas, bėgimas): Čir̃ čir – pradėjo pro lubas varvėti Š.