dūlinėti reikšmė

Kas yra dūlinėti? dūlinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, dulinė́ti K, Alz, Ps, Paį, dū̃linėti, -ėja, -ėjo Als; R164 iter. dem. dūlinti 4: Ko dar̃ tu dūlinė́ji po pakampes? Lp. Vaikeli, ko tu čia dulinė́ji? Švn. Kas iš jos: tiktai kad dūlinėja ir orą smardina Sml. Saulė railioja pažemiais, o jis, apsivilkęs kailiniais, dū̃linė[ja] Plt. Dū̃linė[ja] po laukus, rankas sunėręs Pln. Tu tik dūlinė́k apie pečių ir tylėk Sdk. Eik dirbt čia nedūlinė́jęs! Al. Senis kampas nuo kampo dūlinė́[ja], t. y. durinė[ja] J. Žmogau, kur tu dūlinė́ji kaip dūlis, t. y. vaikščioji? J. Dūlinė́ja ir dūlinė́ja kai dūlys Rod. Ko tu dulinė́ji kai dūšia be vietos Pšl. Dūlinė́ja kap pakvaišęs Mrj.

dūlinėti sinonimai