dūlis reikšmė
Kas yra dūlis? 1 dū́lis sm. sing. (1), dū̃lis (2) Štk, dūlỹs (4) 1. rūkas, migla: Užėjo dū́lis, kad per kelius žingsnius toliau nematyti Sml. Dū́lis stovi, negaliu matyti, ar vienas, ar du pirštai Pš. Dulkių dūlỹs atrūksta Mrj. Dū́liu antleis iš oro, ir pasiverčia į lietų J. Matau kaip per dū́lį Pš. Boba eina iš lengvo, visa balta kaip koks dūlis Šmn. | Koks čia lytus, užejo toks dū̃lis Slnt. 2. užkurtos ugnies tiršti dūmai: Iš kur tę girio[je] toks didelis dū́lis, turbūt vyrai šakas degina Šmk. Atneškim ant ugnies kadugių ir padarysim dū́lį VšR. Vaikai sukrovė virkščių ir užraugė dū̃lį Jrb. Surauskim visus lapus, uždekim – tai bus dūlỹs! Slv. Vaikai, šokim per dū̃lį! Slv. Šovė liepsnos liežuviai, į dangų išsiveržė juodas dūlis rš. 3. dūmai bitėms rūkyti: Uždėk puvenų, kad būtų stipresnis dū́lis Pžrl. Bitės nekenčia dū́lio Pžrl. Bitėm reikia dū́lio duoti, kad netaip geltų Sml. Dū́lio, dū́lio pūsk, matai, kaip bitys pula! Grg. Gerai, kad turėjau kuo dū̃lį paleist, o būtų bitės sugylę Mrj. Iš senojo aulio, kurį šalin panešėt, išvarykiat bitis su dūliu S.Dauk. 4. euf. vidurių dujos: A da vokietis neleidžia dū́lio? Pkr. Na, vaikeli, paleidai dū́lį (pagadinai orą) Kt. 5. K, R kas sudūlėję, puvėsis: Tas rąstas – vienas dū́lis Žb. Iš tokio dū̃lio nieko neišdroši Rdm. Jau tik dū́lis iš to skilandžio Kt. Radau dū́lio, dabar nuo vėjo jau įsikurs ugnis Brt. Užliek vandens ant dū́lio, uždėk samanų, kad būtų ko daugiausia dūmų Slv. Pritrink dū́lio bitėm pasmilkyti Grž. Bites dū́liu dūmina Slm. Su dū́liu dūliuok bitis, t. y. smilkyk J. Labai mėgau žiūrėti, kaip tėtis, į rūkyklą įsidėjęs dūlio – perpuvusio gluosnio, jį užkuria, ir beveik kvepiantys, nepikti dūmai veržiasi pro metalinį vamzdelį A.Vencl. ◊ dū́lį užkùrti Km smarkiai išbarti. ir̃ dū́lio visai nieko: Až poros metų čia mano ir dū́lio nebus Prng.
2 dū́lis sm. (1), dūlỹs (4), 1. miglos pavidalo šmėkla: Pačiam vidunakty žiūriu – iškilo dūlis ant kapo Sml. 2. scom. išdūlėjęs, iškaršęs žmogus: Iš tavęs tik dū́lis, daugiau nieko Tvr. Tokis senas dūlỹs, ir dar ženytis nori! Rdm. Tas diedas čystas dūlỹs Mrc. Ot buvo vyras, o dabar tik dūlẽlis Rm. Visiškas dūlẽlis Klov. Ta bobelė atlikus kaip dūlẽlis Pc. Anoks čia ne vyras toks dū̃lis Vkš.
3 dū́lis sm. (1) Kt, Kl, dūlỹs (4) 1. prietaisas bitėms rūkyti, dūminė: Užkurk dū́lį, eisma bičių lankyti Stl. Užkurk dū̃lį, eisim prie bičių Grl. Nupūsk tas bites su dū́liu Pc. Apsirūkyk dūliù rankas, eidamas pas bites Lp. 2. Rud, Al, Kb svylantis susuktas skuduras, vartojamas dažniausiai bitėms rūkyti arba ugniai ilgai išlaikyti: Be dū̃lio prie bičių neprieisi Rdm. Parūkyk bites dūliù Mrc. 3. viena dūmų porcija, užsitraukimas, padūmimas: Kelius dū́lius daviau, ir bitės aprimo Pn. Duok vieną dūlį iš tavo pypkės patraukt Vl. 4. iš šakelių padarytas deglas pasišviesti: Tamsi naktis, reikia uždegt dūlỹs Kb. Bernai su dūliais išejo žuvaut Kb. 5. Lš sauja ilginių šiaudų kiaulei svilinti: Padaryk dū̃lį, eisim kiaulę svilyt Kt. Paimk daugiau šiaudų – per plonas dūlỹs Kt.
4 dūlìs sf. sing. (4) žr. 1 dūlis 3: Ot gera dūlìs – bitės tik gula! Brb. ◊ dū̃lį užkùrti smarkiai išbarti: Kad aš tau užkùrsiu dū̃lį, tai eisi staugdamas! Brb.
5 dū̃lis sm. (2), dūlỹs (3) Rod, dùlis (2) K kas dūlina, dūlinėja: Ko čia dūlini kaip dū̃lis vis pask mane Sdb. Vaikšto kap dūlỹs be darbo visą dieną Plm.
6 dū́lis sm. (1) žr. 2 dūlė: 1. Šiais metais tik dū́liai teužderėjo Brs. Nosis kaip dū́lis Skd, Rz. 2. Šiemet miltingi dūliai Klk. 3. žr. 2 dūlė 5: Ir užkišo čia savo dū́lį Grg.
7 dūlìs sf. (4) Vl, Š žr. 6 dūlis 1.