dūlė reikšmė
Kas yra dūlė? 1 dū́lė sf. (1) 1. žr. 3 dūlis 1: Užkurk dūlę, eisim bičių kopinėt! Čk. Atnešk pjaulų dūlei pakurti! Čk. Prasta dū́lė, bitės visai nebijo Skr. 2. scom. šmėkla: Dūlinėju kaip dū́lė Tršk.
2 dū̃lė (brus. дyля, l. dula) sf. (2), dū́lė (1) Skr, Plv, Erž, dūlė̃ (4) Grž 1. bot. paprastoji kriaušė (Pirus communis); jos vaisius: Ar nenori dū̃lių? Alk. Tris dūlès suvalgiau Vv. Per dūlès geresnių kriaušių nerasi Kair. Piemuo ėjo vogti dūlių J. Augo girio[je] dūlelė, pagiry sedulėlė Nm. 2. I bulvė: Kad aš buvau maža, kitaip nevadino kaip dū̃lės Akm. Eisiam dū̃lių kasti Akm. Nulupk dūlès, virsiam šutinio Pp. Kitur jas vadina bulvėmis, dar kitur dūlėmis M.Valanč. 3. arklio mėšlas: Renka kiaulei arklių dūles rš. 4. skaudus braukimas nykščiu per galvą, grūšia: O, aš jam gerą dū̃lę su nagu užskutau, kad net plaukai nuo galvos nusirito Gž. Įsukau dūlę Čk. ║ gumbas, guzas: Mylėdams Uršulę, gausi kakton didę dū̃lę Alvt. 5. šnek. sėdimoji: Nagi atkišk dū̃lę, tai kai duosiu su šituo pančiu Grš. Pakelk dū̃lę Br. Begėdi, užsidenk dū̃lę! Gs. Ko pastatei čia savo dūlę? Gl. Prikišo dū̃lę (prisėdo), i vė eina Gs. Prisėsk dū̃lę, kad pelė neįlįstų (sakoma nenuoramai) Gs. 6. šnek. špyga: Ji tuoj į panosę dū́lę duoda Brt. Te tau dū́lę! Brt.