dūliuoti reikšmė
Kas yra dūliuoti? dūliúoti, -iúoja, -iãvo 1. intr. rūkti, smilkti: Dūmelis dūliúoja, maniau, kad pečių kūrena, ė ten jau degama Ds. Baisiausias reginys: vietoj kaimų – dūliuoja dūmai rš. ║ garuoti: Garas dūliuote dūliavo nuo jo drabužių Grš. Krauju liepsnoja išsikraipę veidai, dūliuoja iš jų burnų šalčio garas P.Cvir. 2. tr., intr. Vl, Šmk dūliu rūkyti (bites), dūlinti: Su dūliu dūliúok bitis, kad nekąstum, t. y. rūkyk J. Nedūliúok tiek daug, man akis dūmai jau ėda Slv. 3. žr. dūluoti 2: Ve matos, kaip laumė balta dūliúoja, t. y. eina, matos kaip par miglą J. | Kelyje užsnūdo, ir tame pusmiegyje vis dūliavo jam akyse Jokūbas Pč. 4. intr. lėtai ką dirbti, dūmoti: Brolis dūliúo[ja], t. y. dirba iš lengvo J. \ dūliuoti; apdūliuoti; atidūliuoti; išdūliuoti; nudūliuoti; padūliuoti; uždūliuoti