giedrus reikšmė

Kas yra giedrus? giedrùs, -ì adj. (4), gíedrus, -i (1) Slnt žr. giedras: 1. O, kokios šiltos, giedrios ir linksmos dienos buvo! P.Cvir. Slenka, bėga metai kaip giedri diena S.Nėr. Šįryt dideli rūkai, bus giedrì diena Plk. Oi giedri giedri ši vasarėlė NS965. Gíedrus yra rytas, gíedri bus ir diena Sr. Giedrus oras Skp. Mėnuo giedrus, gal nelis Ėr. Dar neišaušo šviesi aušrelė, dar neištekėjo giedri saulelė TDrIV20(Vlk). | prk.: Nuotaika – kuo giedriausia! rš. Išaušo ir jam giedrios valandos (geri laikai atėjo) Sr. Tavo veidą laimėjimo puošė giedri šypsena K.Kors. Jis vėl atgavo savo giedrią (skaidrią, aiškią) sąmonę rš. giedru n.: Naktim giedru, dienom lyja Ėr. 2. Vanduo giedrutėlis, kaip krištalas J.Jabl. Stiklas giedrus BtApr21,21. Buvo nematęs anos upės, giedrios kaip krištolo DP595. Dideli obuoliai, balti, giẽdrūs Pc. | Giẽdrūs (skysti, prasti) barščiai buvo per pietus Vb. 3. Vidutiniškiems dainuotojams nesiseka balsą išlaikyti giedrų Vd. giedriai adv.: Lakštingėlė gieda giedriai Ds. Pentinai buvo iš aukso ir giedriai cinksėjo rš.