goda reikšmė
Kas yra goda? 1 godà sf. (4) žr. 1 godas 1: Ir tokia jo didelė godà, rodos, ims ir visą pasaulį suvalgys Up. Bėda, kad kiekvienas žmogus turia savo gõdą Up.
2 godà sf. (4) 1. Š garbė, pagarba, šlovė: Koki tau goda, kad tavo pasakų, dainių klausos? Šts. Man didelė goda, kad nugrajijau Yl. Visų didžiausia goda buvo jaunam save vyru vadinant girdėti S.Dauk. Jos gražybė ir goda augo, beje, rūtų vainikelis klestėjo S.Dauk. Vėdliai jaunosios namūse buvo godos svečiais S.Dauk. Ant godos ir garbės (ad laudem et gloriam) S.Dauk. Godos kampe mergos pastato puikiai išrėdytą staliuką JR34. Didelioj godõ[je] yra anie Šts. 2. pokylis, puota, vaišės: Aš ten gavau gerą gõdą, t. y. vaišes J. Duktė išteka, diduomenė bus suvadinta ant jos godos S.Dauk. 3. Š mintis, svajonė: Tu čia ateisi godų svajoti, ilgesio dainą jūrai dainuoti S.Nėr. Miela šalie gimtoji, dvasioje laisva tu laisvės saugai godą! L.Gir. Mes laisvės godą sergėjom ilgai B.Sruog. Gõdos jau nei mano galvoj netelpa Srj. Mano gõdos godẽlės vis tos pačios – nėr man tėvelio nei motinėlės Mrk. Ir pasrėmiau ant balnelio, susgodojau sau godelę (d.) Mrk. Net apsiverkiu, kap mergautines godàs imu godot Lš. Giros kūryboje mums yra brangus jo liaudiškumas, jo godos, virtusios visos lietuvių liaudies godomis sp. ^ Košė į pat godą (tokia, kokios reikia) Ggr.