grėda reikšmė
Kas yra grėda? grė́da (plg. rus. гpядa, la. grēds) sf. (1) Š, Rdm, Vs, Lš, grėdà (2) Š, Ds, Jnš, (4) Švnč, Dglš, Tvr, Trgn 1. senovinės pirkios viena iš karčių viduj aplink sienas medžiui ar kitkam džiovinti; viena iš dviejų kartelių po lubomis ties krosnim malkoms džiovinti: Pilnos grė̃dos prikrautos balanykų Kp. 2. viena iš tvarto lubų kartelių, ant kurių kraunama šienas, javai ar šiaudai: Be grė́dų šalti tvartai Lš. Ant grė́dų šieną krauna Mrk. Sugrindėm an balkių grė́das, tai možnės tę miežius sudėt Vs. 3. kartelė klojime ant sijų kam pasikabinti ar mažam kiekiui uždėti: Spragilas ant grė́dos kabo Rdm. Sėklinius dobilus sumesim ant grė́dų Rdm. 4. ardas (jaujos): Visas grė́das linais uždžiovėm Rdm. 5. lova (pridžiautų linų): Būtum baigę linus mint, bet paskutinė grė́da buvo nudžiūvus Rdm. 6. ėdžios: Arkliai sulaužė grėdą Grk. 7. stačių pagalių tvora: Neišlaužk grėdos Rs. 8. malkų eilė, krūva, rietuvė: Kieme sukrauta ilga malkų grėdà Klt. Paimk malkų iš grėdõs Plš. Malkų dvi grėdàs sukūreno Dkš. Cėglas grėdõn deda Plš. Knygų grė̃dos Trgn. 9. siauras ilgas žemės kauburys: Dabar anų tvorų vietoje guli lygios smėlio grėdos (apie pajūrio pustomuosius smėlynus) rš. ◊ dantìs džiáuti ant grė́dų neturėti ką valgyti, badauti: Suvalgyk antsyk viską, paskui džiáuk dantìs ant grė́dų Dkš.