gulykla reikšmė
Kas yra gulykla? gulyklà sf. (2) 1. J guolis; išgulėta vieta: Čia, matyti, Jono gulykla, nes įlindęs nusisiautė švarką ir, ant pečių užsimetęs, išsitiesė ant maišo Žem. Lokio gulykla K.Būg. Miežiūs radau kelias zuikių gulyklàs Up. Kas nors šiąnakt dobilūse yra nakojęs – gulyklà palikusi Plt. Pasitaisiau gulỹklą ant šieno Grg. Vištų gulỹklos (kur jų tupėta, kuistasi, pertasi) Šts. Žuvies gulyklà (vieta jūros dugne, kur žuvys guli) Plng. 2. ganykloje galvijų gulimoji vieta, stovynė: Varo karves į gulỹklą Lnkv. 3. įspausta, įgulėta buvimo vieta: Reikia įsigulėjusius akmenis iš gulyklų išvartalioti Vaižg. 4. (neol.) tech. ašies gulimoji vieta: Velenui gulyklos turi būti daromos iš kietos fosforinės bronzos rš. Gulykla būna dažniausiai cilindrinės formos rš.