stovynė reikšmė

Kas yra stovynė? stovỹnė sf. (2) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, stovynė̃ LKAI68 1. Š, NdŽ, OGLII202, Mšk, Krs, Dj, Ps, An, Ukm, Dt, Pc, Rmš, Kdl, Dkš, Alk, Šil, Stk, Krsn, Mrc tam tikras įtaisas mažiems vaikams pratintis stovėti, statukas: Stovỹnė, kur vaikus stato J. Padirba stovỹnę iš ratinio rato, vaikas šokinėja terp stovynės Lnkv. Da per mažas vaikas in stovỹnę statyt Pns. Mūs [vaikas] su stovynè parpuolė ir nosukę nusimušė Rdm. Padirbo per aukštą stovỹnę – vaikui pažastėles plėšia Bsg. Išimk vaiką iš stovỹnės, ba jau pailso Ig. Seniau visi vaikai užaugdavo stovỹnės[e], o dabar vis ant rankų ir ant rankų Krč. 2. NdŽ, Vl, Sk, Mšk, Dj, Rm, Krs galvijų stovima (ppr. pakilesnė) vieta ganykloje: Čia yra stovỹnė galvijų, t. y. kur galvijai stovi J. Ganyklo[je], kai karvės priėda, išvarom iš kūlynų į stovỹnę Jnš. Nusivarot gyvulius ant stovỹnės ir laikot Kp. 3. L apsistojimo vieta, stovykla: Karalius nužvelgė stovynę neprietelių ir po tam vedė kareivius J.Šliūp. Jis nusigrūdo prie vežikų stovynės rš. ║ susiėjimo vieta: Prie jų kiemo buvo stovynė – visų kelio galas: kožnas subatvakarys, šventė – pulkas [jaunimo] Slm. 4. PnmA žr. stovynės 1: S[tovynės] paprotys buvo labiausiai paplitęs XX a. pr. Užnemunės š[iaurinėje] dalyje MLTEIII310. 5. KŽ(A1883,188) pjedestalas.