statukas reikšmė

Kas yra statukas? 1 statùkas sm. (2) 1. Š, NdŽ, KŽ, Ktk, Ds, Dglš, Ck, Švnč, Rtn, Lp tokia kėdutė mažam vaikui pratintis stovėti, stovynė: O seniau kas gi teip žiūrėdavo tuos vaikus: močios instatydavo statùkan – ir tegul stovi Lel. Kai vaikas pastovi statukè, tai tuoj pradeda vaikščiot Lkm. Pastatyk statukan vaiką, tegul anas truputį pastovi Vžns. ^ Mano berniukas trumpas, storas kai statùkas Prng. 2. NdŽ, LKAI265, Rs, Grk, Jrb lentelė su papėde braukiamiems linams pasidėti, priebraukas: Linus pasideda ant statùko ir bruka Jd. Gerai nulygink statùko viršų, kad linų netaršytų plakant Btg. 3. Snt šildomoji krosnis: Pasimeti po statukù kiek malkų – ir šilta kambary Žvr. 4. žibinčiaus stiebas: Statùką padaro: geležį užlenkia, įstato šakalį – i šviečia Jd. 5. LKAI127(Tj) verpiamojo ratelio ritės stulpelis. 6. nesulenkiamas peilis: Paduok statùką, eisiu duonos atsiriekt Jrb. 7. žr. statukė: Jis rūko tik statùką Mrj.
2 statùkas, -ė smob. (2) 1. kas tiesus, nesulinkęs: Jis tikras statùkas – jis labai tiesiai vaikščioja Kt. Nieko merga – tokia statùkė Plv. Jau [vaikas] buvo statùkas (pradėjo stovėti), tik nuo to uždegimo teip išlėpo Slk. 2. kas stačios formos, statinis: Statùkas ratelis – kap mūs mamytės Bgt. 3. kas stačiai, šiurkščiai kalba, stačiokas: Tas mūs Jonukas tikras statùkas Kt.