išbaldyti reikšmė

Kas yra išbaldyti? 1 išbáldyti 1. tr. prikelti: Išbáldau iš lovos, pats kirmėtų lig dvylektos Lk. 2. refl. su triukšmu išeiti, išsidanginti: Išsibáldė jau iš mūsų Skr. Baldės baldės arkliai kūtė[je] ir išsibáldė laukan Dr. 3. refl. daug keliauti, bastytis, trankytis: Išsibáldė visus metus po žmones i vė sugrįžo Vlkv. Išsibáldė po visą pasaulį Vkš. \ baldyti; apsibaldyti; atbaldyti; įsibaldyti; išbaldyti; nusibaldyti; pabaldyti; parsibaldyti; pribaldyti; subaldyti; užsibaldyti
2 išbáldyti tr. 1. Rk baltai išdažyti: Paimtum vopnos ir išbáldytum nors pečiaus kaktą, žiūrėk, kaip aprūkus! Sv. | refl.: Eina visas išsibáldęs Rm. 2. sunaudoti užbaldant viralą: Visą pieną išbáldo, nebelieka gerti Jnšk. Barščiam išbáldė visą smetoną Ėr. \ baldyti; apibaldyti; išbaldyti; nubaldyti; pabaldyti; perbaldyti; prabaldyti; pribaldyti; subaldyti; užbaldyti