išbelsti reikšmė

Kas yra išbelsti? išbélsti tr. 1. išdaužti, išmušti: To lango neišbélsk Ėr. Vaikai išbéldė du stiklus lange Ukm. | refl. tr.: Kai grius kur į sieną, visus dantis išsibel̃s Paį. ║ daug išmušti, iššaudyti: Totoriai mūsiškių daug išbeldė rš. 2. išpliekti, iškaršti: Palauk, išbélsiu tau kailį! Skr. 3. prk. garsiai, gyvai pasakyti, išpasakoti, iškalbėti: Ką žinojau, tą ir išbéldžiau Skd. Ans išbéldė savo prakalbą KlvrŽ. | Išbéldė knygą (garsiai paskaitė) Kal. 4. refl. išsidanginti: Naktį atsikėlęs išsibéldė iš namų Pn. 5. refl. triukšmingai linksmintis: Vakar per naktį išsibéldėm Pc. ◊ gálvą išbélsti išvarginti kalbomis, triukšmu: Plepa ir plepa, jau net gálvą išbéldė Klvr. Man šiandien galvà išbelstà – sunki tokia Mrj. \ belsti; apsibelsti; atbelsti; įsibelsti; išbelsti; nubelsti; pabelsti; parsibelsti; perbelsti; prabelsti; pribelsti; subelsti; užbelsti