išduba reikšmė

Kas yra išduba? ìšduba sf. (1), išdubà (3b) 1. Jn kas išdubę, duoba, dauba. 2. išpuvęs medžio vidurys, skylė medyje, įdubimas, uoksas, šova, drevė: Ar to[je] ìšdubo[je] perėjo šiemet pelėda? Pln. Medžio išdubõj buvo lizdas Lzd. Gaidys ant ąžuolo šakų aukštai pasitaisė sau laktą, šuo žemai ąžuolo išduboj pasitaisė sau kinį PP39. [Poška] ąžuolo, Baubliu vadinamo, išduboje įsteigė nedidelį muziejų rš. Žymu iš vidaus jau mažutė stogo išduba Všk. Stulpe buvo išduba, lyg ir niša rš.