duoba reikšmė
Kas yra duoba? dúoba sf. (1) Als, duobà (4), (2) Š, J.Jabl 1. drevė: Vidurys medžio išpuvo, o toj duobõj geniai apsigyveno PnmA. Visi žvirbliai sulindo duobósna Jz. O anie geniai, margi paukšteliai, po dúobas lando JD219. Paukščiai mielinteliai į medžio duobą lenda KlM203. Medžio duoboje, ant upės kranto, perėjo pelėda J.Jabl. Susimetė bitės į dúobą Ig. Supyko vėjas ir nuėjęs įsilindo į duobą LTR(Skdv). 2. jauja: Pilna dúoba prikrauta linų Skd. Sudžiovėm linus į dúobą KlvrŽ. Neškite į dúobą javus džiauti J. Šįmet bulves supylėm į duobą Dr. Dúobo[je] maišyti pečiuo žarsteklis Ms. O duobos pečių bene užkišai? Žem. Javus pirma karštoj duoboje nudžiovinusys, paskui rejos kluone paskleidusys kula S.Dauk. ^ Ans verta žodžius kaip nu dúobos (smarkiai, drąsiai kalba) Šts. 3. ūkis, duba, gyvenimas: Su jais nesusilyginsi: jų pilna duoba (visko pertekę) Pmp. Lai kožnoj butoj, arba duoboj, būna ta kningelė M.Valanč. Krūmas yra tai mūsų gyvenimas, mūsų duoba M.Valanč. 4. įdubimas krūtinės apačioje: Kap davė man kumščia į dúobą, tai net kvapą užėmė Mrj. 5. scom. bukaprotis: Toks dúoba toli nenueis ir gero nepadarys Jnš.