išjuoka reikšmė

Kas yra išjuoka? ìšjuoka sf. (1) 1. M, Š, BŽ96, Vaižg, Sab, Skr išjuokimas, apjuokimas: Ant ìšjuokos senį veda šokti J. Aš nenoriu žmonių akyse ìšjuokos pasidaryt Pkr. Jis mane pastatė ant ìšjuokos Rm. Pastatė žmogų ant ìšjuokos Ds. Be liežuvių ir be jokių išjuokų mes gyvensim dar gražiau Upn. Aš jau ir nenoriu būti visims ant ìšjuokos Brs. Uždėjo sviesto kaip ant ìšjuokos (labai maža) Slm. Toksai darbas esti dvejopos išjuokos vertas A.Baran. 2. scom. Gmž, NdŽ kipšas, satyras. 3. scom. Gmž kas iš visų juokiasi, visus išjuokia: Jis juokdavos iš kitų, dabar iš išjuokos visi šunes juoksis Trgn. Ìšjuoka viso svieto – kožną vieną anas iškraipo, iškoneveikia Prng. Su tokiais ìšjuokom tu nesusidėk Ds. Ir ta tokia pati išjuoka Tr. Jų visa giminė tokie ìšjuokos, nėr to žmogaus, kad jie neapjuoktų Vb. Išjuoka visada pats savęs nemato Vj. Jų vyrai tokie ìšjuokos Slm.