iškvakinti reikšmė
Kas yra iškvakinti? 2 iškvãkinti Š 1. tr. išpilti, iškliukinti: Iškvàkinti iš plėčkos arielką, t. y. išpilti J. 2. intr. išvirsti, išsiveržti: [Dūminėse pirkiose] kai prigula dūmų, tai duris atdaro; dūmai iškvãkina, lieka tik po viršum Vlk. 3. tr. menk. nuvalkioti, ištvirkinti: Kur tu ją bedėsi, visų iškvãkintą mergą Jnš. \ kvakinti; įkvakinti; iškvakinti; nukvakinti; pakvakinti; prikvakinti