išpendėti reikšmė

Kas yra išpendėti? išpéndėti intr. Varn, Žgč 1. K išdūlėti, ištrūnyti: Kam betinka ta troba – visos sienos išpéndėjusios! Prk. Šakos nuo metų išpendėję rš. Vidurys medžio augančio pendėte išpéndėjęs J. [Lava] užšalusi lyg išpendėjęs kaulas išveizda TP1880,52. 2. išdžiūti, išsausėti, sukietėti: Mėsa, šinka išpéndėjusi, t. y. išdžiovėjusi J. 3. Sml, Krk prk. sulysti, sumenkėti, sunykti (ppr. nuo ligos, senatvės), iškáršti: Išdžiūvęs, išpendė́jęs – nė pažint nebegal Šll. Senis visiškai išpendė́jęs – skūra ir kaulai Jnšk. Višta išpendė́jo, viščiukus kolei išperėjo Grdm. Sudžiūvusi, išpéndėjusi kaip šarka Krš. | Visas jo protas išpendė́jęs Slč. Žmogus pasenėja ir išpendėja (nieko nebežino, nebesiorientuoja) LTR(Kp). refl.: Besirgdamas jis visai išsipendė́jo Sdb. \ pendėti; apipendėti; išpendėti; supendėti