išdūlėti reikšmė

Kas yra išdūlėti? 1 išdūlė́ti, -ė́ja (ìšdūla, išdū̃li), -ė́jo intr., išdulė́ti, -ė́ja (ìšdula, ìšduli), -ė́jo 1. išpūti, ištrūnyti: Gluosnio visas vidurys išdūlė́jo Rdm. Ir pastogėj sudėti rąstai išdūlė́ja Up. Sienojis išdūlė́jo, (nuo) kinivarpų suėstas J. Per metus (ilgą laiką) ir ąžuolas išdulė́ja Kltn. Medžias išdulė́jo Kp. Siena dulkėms išdulė́jo Krž. | refl.: Tie pūsrai ant oro gulėjo, visai išsidulė́jo, nieko nebeliko Sml. Grabas toks lengvutis – kiek ten besveria tie išsidulė́ję kaulai Sml. ║ išskisti: Tai išdūlė́jo alkūnės – tuoj skylė bus Plut. 2. žr. išdūkti 1: Krienus sandariai užrišk, kitaip visas stiprumas išdūlė̃s PnmR. Alus išdulė́jo J.Jabl. | refl.: Apyniai visiškai išsidulė́ję Sml. | Nors buvo prikūrenta krosnis, lig vakaro išsidulė́jo Lnkv. ║ išgaruoti iš galvos girtumui: Kai jis pamatė vilką, tai ir degtinė iš galvos išdūlė́jo PnmR. ║ prk. išgaruoti iš galvos, užsimiršti: Viskas išdūlė́jo iš galvos Rd. Tavo protas išdulė́jęs, nieko neatmeni Ad. Jau galva išdulė́jus seno žmogaus Sb. Išdūlė́jęs razumas Pš. ║ prk. išnykti: Kai savo bimbalus (vaikus) turėsi, tai ir visos ligos išdulės J.Paukš. Tas širdies nerimas išdūlėjo iš jo, išrūko rš. 3. išgesti, išsmilkti: Žarijos, ugnis išdulė́jo J.Jabl. 4. Klov iškaršti: Jau mūsų bobutė gal mirs, baigia išdulė́ti Antš. Išdulė́jęs senis – tik ant lazdos turisi Lnkv. 5. išdūkti, iškvaišti, suvaikėti: Mūsų tėtė visai išdūlė́jo Ldk. \ dūlėti; įdūlėti; išdūlėti; nudūlėti; padūlėti; sudūlėti