išdūkti reikšmė

Kas yra išdūkti? išdū̃kti intr. 1. Rd, Šl išsikvėpti, išgaruoti: Kodėl neužkiši butelio, išdū̃ks degtinė Dglš. Alus išdū̃kęs J. Aklinai uždenk, kad macė neišdūktų S.Čiurl. | refl. Ds: Paliko uzboną neuždengtą, ir alus per naktį visai išsidūko Jnš. ║ išgaruoti iš galvos pagiriojantis: Alus jau išdū̃ko, išdūlėjo iš galvos J. ║ prk. išgaruoti (iš galvos), išnykti (iš atminties), užsimiršti: Ką ir prisimena, greit vėl išdū̃ksta iš galvos Al. Tie puikūs priežadai greitai išdūkdavo iš mano galvos Š. Viskas, ką žinojau, rodos, išdūko man iš galvos rš. ║ išnykti: Veizėk, kaip su laiku viskas išdū̃ksta Krš. Išdū̃kę seno medžio amžiaus žymės Zr. Praėjus ilgesniam laikui, imunitetas išdūksta P.Aviž. 2. išeiti iš galvos, sukvailioti: Gal tu išdūkaĩ taip kalbėdamas? Rk. Tėvas durniavo, sūnus visai išdū̃ko Sv. Girtas išdū̃ko, t. y. iš proto išėjo J. Tarp išėjusių iš galvos penkta dalis išdūko vien nuo besaikinio eikvojimo alkoholiškų gėralų rš. išdū̃kusiai adv.: Išdū̃kusiai gi tu padirbai Ps. 3. Vb pasiusti: Mūsų šuva išdū̃ko ir išlėkė Kp. ^ Ko tu lakioji kap išdūkęs Vlk. 4. pašėlti: Išdūkus merga, pati kabinasi Jnšk. | prk.: Išdū̃kęs tas tavo alus – nuo vienos stiklinės pasigėriau Jnšk. 5. refl. išsišėlti: Proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tas, kai jau abudu yra išsidūkę rš. 6. Jnš išbėgti, išlėkti: Kaži kur išdūko, išsidaužė tie mūsų žmonės! Jnšk. 7. išieškoti lakstant: Išdū̃ko visur ir nerado Ut. ◊ (kam) galvà išdū̃ko sukvailiojo: Nuo to vieno galėjo motinai išdūkti galva Vaižg. \ dūkti; apdūkti; atidūkti; įdūkti; išdūkti; nudūkti; padūkti; pardūkti; perdūkti; pradūkti; pridūkti; sudūkti; uždūkti

Ką reiškia žodis išdūktina? Visi terminai iš raidės I.